Reginos Ševelkaitienės biografija

Šeima/asmeninis gyvenimas
Gimimo data: 1961 09 25
Gimimo vieta: Radviliškis
Tautybė: lietuvė
Tėvai: Vytautas Jasaitis (1929) Elena Buinauskaitė-Jasaitienė (1931-2007)
Šeimyninė padėtis: Vyras Viktoras Ševelkaitis (1961), AB “Klaipėdos nafta”, vadybininkas; Sūnus Dominykas Ševelkaitis (1989), Vilniaus Gedimino technikos Universitetas, studentas Dukros: Karolina Ševelkaitytė (1991), Klaipėdos “Vėtrungės” gimnazijos gimnazistė; Ida Ševelkaitytė (1992), Klaipėdos E. Balsio menų gimnazijos moksleivė; Viktorija Ševelkaitytė (1993), Klaipėdos E. Balsio menų gimnazijos moksleivė; Liudovika Ševelkaitytė (1998), Klaipėdos E. Balsio menų gimnazijos moksleivė.
Pomėgiai: knygos, muzika, kelionės
Įgūdžiai: Kalbos – lietuvių, rusų, anglų Darbas kompiuteriu – sertifikuotas Microsoft vartotojas; Vairavimas – B kategorija.
Kita: 2008m. LTV projekte išrinkta „Mamų Mama“.
Mokslai
(1979) Radviliškio V.Valsiūnienės vidurinė mokykla;
(1980-1986) Vilniaus Universitetas, medicinos fakultetas, pediatro specialybė;
(1993) Klaipėdos m.ligoninės akių ligų skyrius, Vilniaus Universiteto Medicinos fakulteto gydytojų tobulinimosi skyrius, gydytojo oftalmologo specialybė;
(1999) Klaipėdos Universiteto Kvalifikacijos kėlimo institutas, socialinio darbo vadovo kvalifikacija;
(2003-2005) KTU Socialinių mokslų fakultetas, socialinio darbo viešojo administravimo magistrantūra.
Darbas
(1986-1992) Klaipėdos m. vaikų ligoninės priėmimo skyrius gydytoja pediatrė;
(nuo1993) Klaipėdos m.vaikų ligoninės konsultacinis skyrius, gydytoja oftalmologė;
(1994-2004) Klaipėdos m. Daugiavaikių šeimų gyvenamųjų namų statybos bendrijos “Atžalynas” pirmininkė
(1999-2003) farmacijos kompanijos Ratiopharm atstovė Vakarų Lietuvoje;
(nuo 2002) VšĮ Informacijos ir paramos gausiai šeimai centro direktorė;
( 2004-2007) ES EQUAL programos projekto “MĮM” („Moterų įdarbinimo modelis“) koordinatorė;
(nuo 2005) UAB „Beržūna“ optikos parduotuvėje „Vizija“, gydytoja oftolmologė.
Visuomeninė veikla:
VŠĮ Informacijos ir paramos gausiai šeimai centras – steigėja (nuo 1997m.);
VŠĮ „Nuo Pradžios“ (Home Start Lietuvoje) - įgaliota steigėja (nuo 2005m.);
Europos daugiavaikių šeimų organizacijų konfederacija (ELFAC) - steigėja (nuo 2004m.);
Europos socialinės atskirties mažinimo platforma (ESIP) - Tarybos narė (nuo 2006m.).

Kur dvasia susitinka su kūnu

Akys yra organas, kur dvasia susitinka su kūnu. Kiekvienas tikriausiai yra girdėjęs posakį „Akys yra sielos veidrodis“. Jos išreiškia emocijas, nuotaiką, dažnai nusako sveikatos būklę. Akys rodo, kiek mumyse glūdi gyvybinės ir kuriamosios energijos. Žvilgsniu gyvybinę energiją ir mintį galima perduoti ir atimti. Kartais akys sugeba pasakyti daugiau nei žodžiai. Akimis galima mylėti, glostyti, liesti ir tikėti, akimis galima meluoti, įžeisti, apgauti, supykti, bijoti ir nekęsti. Akimis galima gyventi. Žmogaus žvilgsnis gali atnešti sėkmę ar nesėkmę, gali sužavėti, gali ir atstumti.
Gražios akys – tai, visu pirma, sveikos, žibančios ir neparaudusios akys. Vieno džiugiai žėrinčios akys rodo, kad jis sveikas ir darnus, kito apsiblaususios, ilgesingos - kad jis sirguliuoja arba depresuoja. Senovės kinų medikai pagal akių spalvą, žvilgsnį, rainelės ir baltymų būklę tiksliai diagnozuodavo fizinės ir dvasinės ligos eigą ir pobūdį, net galimą gyvenimo trukmę bei likimą. Jei sukoncentruosim žvilgsnį tiktai akyje, pamatysim žmogų tokį, kokio jo niekas niekada nemato. Akys gali būti ramios kaip ežeras rytmetį - toks žvilgsnis rodo kūno ir dvasios darną. Greitai lakstantis, nenustygstantis žvilgsnis rodo vidinės harmonijos trūkumą. Blankus, neišraiškus žvilgsnis gali reikšti užslėptą depresiją bei chronišką nuovargį.
Akys - mažiausiai senstantis, nevystantis organas. 80% informacijos mes gauname per akis. Mirksime vidutiniškai 10 tukstančiu kartu per dieną drekindami akies obuoli, išgyvendami emocijas, pvz., nerimą, stresą, džiaugsmą, instinktyviai prisimerkdami, keičiantis šviesos intensyvumui.
Dabartinis gyvenimo tempas ir aktyvi darbinė veikla reikalauja susikaupimo, kruopštumo, energijos, o ypač gero regėjimo. Geras regėjimas reikalingas ne tik sėkmingam verslui, bet ir vairuojant automobilį, skaitant, rašant, žiūrint televiziją ir pan. Regėjimo organas turi tarnauti žmogui visą jo gyvenimą.
Mūsų pasaulyje gyvena 50 mln. aklųjų ir kur kas daugiau silpnaregių. Apskaičiuota, kad per metus apanka 8-10 mln. žmonių, o per tą patį laiką miršta 6-8 mln. aklųjų. Akių ligos labai pavojingos, kadangi kai kurios progresuoja labai greitai. Neieškodamas medikų pagalbos, uždelsęs, pacientas gali amžiams likti prieblandoje ar net visiškoje tamsoje. Katarakta, glaukoma, diabetinė retinopatija - ligos, dažniausiai atimančios iš žmonių regėjimą
Viena iš ypač sparčiai progresuojančių akių ligų - trumparegystė. Ši liga pradėta vadinti amžiaus problema. Trumparegystė išplitusi visuose žemynuose, o kai kuriuose kraštuose įgauna grėsmingą epideminį pobūdį, paliesdama 70-80 proc. jauno darbingo amžiaus žmonių. Vaikų sergamumo struktūroje vyrauja kvėpavimo sistemos ligos, antroje vietoje akių ligos bei kaulų raumenų sistemos ligos ir trečioje vietoje traumos.
Vaizdo ir kompiuteriniai žaidimai žaibiškai užkariavo visą pasaulį. Neoficialiais statistikos duomenimis, dabar mūsų šalyje instaliuota daugiau kaip 300000 kompiuterių. Dėl visuotinės kompiuterizacijos, ne tik suaugusieji, bet ir vaikai turi rimtų regėjimo sutrikimų. Spaudos duomenimis, pas Klaipėdos PSPC dirbančius pediatrus yra prisiregistravę per 25 tūkst. klaipėdiečių vaikų, iš kurių gerokai per 5 tūkst. serga akių ligomis. 2006 metų tyrimai rodo, kad vaikai ir paaugliai žaidžia mažiausiai nuo 5 iki 10 valandų per savaitę, ir kartais šis skaičius būna gerokai didesnis. Tarp sistemingai dirbančiųjų kompiuteriais moksleivių, įvairių autorių duomenimis, 30 - 40 % yra sutrikusi regėjimo funkcija. Nedirbantiems kompiuteriu moksleiviams trumparegystės dažnis yra žymiai mažesnis - 20 - 25%.
Medikai kompiuterių poveikį sveikatai sieja ne tik su nemažomis regėjimo problemomis, bet ir kaulų ir raumenų pažeidimu, padidėjusiu nervingumu, kaklo ir ypač stuburo pažeidimais. Prie kompiuterio sėdint susikūprinus, atsiranda netaisyklinga laikysena. Jos nekoreguojant per laiką išsivysto įvairios stuburo patologijos. Tačiau didžiausia grėsmė yra ta, kad vaikai, nesitraukiantys nuo kompiuterio, po kurio laiko tampa neurotikais. Neurologinės ligos užuomazgoje vaikas pasidaro dirglus, užsidaro savy, blogai miega ir t.t. Dėl miego stokos jis neišsiilsi, todėl jaučia nuolatinį nuovargį. Dėl besikartojančių galvos skausmų vaikai vedami pas neurologą. Tokiais atvejais neretai reikalingos ne tik nervų ligų gydytojo paslaugos, bet ir psichologo ar net psichoterapeuto pagalba."
Už vaikų teisingą požiūrį į savo sveikatą, ypatingai į savo regėjimą atsakingi tėvai. Jie turi padaryti viską, kad išsaugoti gerą vaikų regėjimą. Kad akys būtų sveikos, jomis rūpintis reikia nuo mažų dienų.
Kaip stiprinti akis ir išvengti galimų regos sutrikimų? Labai paprasta: pirmiausia – tai teisingas darbo ir poilsio rėžimas, geras apšvietimas, tinkama mityba, įvairūs maisto papildai ir vitaminai, pagerinantys akies mitybą. Geriausia profilaktikos priemonė dirbant kompiuteriu yra specialūs akių nuovargio mažinimo pratimai, aktyvus poilsis ir sportas.
Be tinkamo gyvenimo režimo, taip pat kiekvienas žmogus turi mažiausiai vieną kartą metuose apsilankyti pas okulistą. Gerai matyti, nereiškia žinoti, kad nesergi.
Mylėkite save, rūpinkitės savimi ir būkite sveiki.

Parengė gyd. Regina Ševelkaitienė

Kur dvasia susitinka su kūnu

Tik viena uoga

Iš Bruno Ferrero
knygos "Svirplio giesmė"

Nedidukas tvenkinys ramiai snūduriavo kaitriame vasaros karštyje. Tingiai tupėdamas ant vandens lelijos lapo, varliūkštis stebėjo ilgakojį vabzdį, nerūpestingai čiuožiantį vandens paviršiumi. Čiužikas greitai artėjo, tad varliūkštis rengėsi jį praryti vienu ypu, be didelių pastangų. Netoliese kitas mažutis vandens vabzdys, lašalas, nenuleido akių nuo grakščios lašalės: neturėjo drąsos prisipažinti jai meilėje, tad vien iš tolo apžiūrinėjo gražuolę geismingu žvilgsniu.
Ant kranto, tik už kelių milimetrų nuo vandens, mažutėlė, vos įžiūrima gėlė merdėjo iš troškulio. Ji niekaip nepajėgė pasiekti vandens, nors šis buvo taip arti. Gėlės šaknys jau nebeturėjo jėgų ilgiau kovoti.
Tuo pat metu vandenyje skendo muselė.
Ji per išsiblaškymą įkrito į tvenkinį. Permerkti sparnai vis labiau niro į vandenį, ir muselė niekaip neįstengė pakilti į orą. Vargšelė vos gaudė kvapą.
Virš tvenkinio plačiai driekėsi laukinės slyvos šakos. Ant pačios ilgiausios, siekusios tvenkinio vidurį, kabojo prisirpusi, tamsi, sultinga uoga. Staiga ji bumbtelėjo į vandenį.
Pasigirdo duslus „pliumt“, kurio per vabzdžių dūzgimą beveik niekas neišgirdo.
Tačiau aplink nukritusią uogą – ramiame, stovinčiame vandenyje – ėmė sklisti ratilai. Pirmas, antras, trečias, ketvirtas... Tarsi besiskleidžianti gėlė.
Kilusi bangelė pagavo ilgakojį vabzdį ir nusviedė jį tolyn nuo prasižiojusio varliūkščio.
Lašalą banga stumtelėjo prie lašalės. Šis, netyčia į ją atsitrenkęs, mandagiai atsiprašė, ir nuo tada jie vienas kitą įsimylėjo.
Pirmas vandens ratilas nuvilnijo iki pat kranto. Tamsaus vandens banga užliejo ir atgaivino mirštančią gėlę.
Antrasis vandens ratilas pakėlė skęstančią muselę ir nusviedė ją ant pakrantėje augusios žolės stiebelio, kur jos sparnai galėjo išdžiūti.
Kiek daug gyvenimų pasikeitė dėl vos pastebimų vandens ratilų.

Kartu mes galime sukurti saugią gerovę visiems.

LVLS iš šimtametės istorijos ir dabarties į rytdieną eina kaip darni, tolerantiška, kompetentinga, artima žmonėms ir juos gerbianti politinė jėga, kurios stiprybė - racionalus ir kartu krikščioniškai jautrus požiūris į žmogų ir jo problemas.

LVLS nuosekliai vadovaujasi demokratijos, socialinio teisingumoir socialiai orientuotos rinkos ekonomikos principais.
Mano prioritetai - aktyvus socialinis dialogas priimant svarbius valstybei ir visuomenei sprendimus, rūpinimasis žmonėmis ir socialiai atsakingos reformos.
Dirbdama Seime dėsiu realias pastangas:

- demokratijos vystymui ir pilietiškumo ir tautiškumo ugdymui,

- socialinių problemų prevencijos stiprinimui,

- skurdo ir socialinės atskirties mažinimui,

- šeimos stiprinimui, atsakingos motinystės ir tėvystės skatinimui,

- žmonių sveikatos priežiūros kokybei ir paslaugų prieinamumui užtikrinti, ypatingą dėmesį skiriant vaikų sveikatos priežiūrai,

- kuo palankesnių sąlygų verslo Lietuvoje kūrimui, ypatingą dėmesį skiriant smulkiam ir vidutiniam verslui, verslumo skatinimui, darbo santykių lankstumo ir efektyvumo užtikrinimui bei biurokratinių suvaržymų mažinimui.

- didinant ES paramos suprantamumą ir prieinamumą verslui ir žmonėms.

- sprendžiant aplinkos taršos mažinimo klausimus, skatinant atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą ir energijos vartojimo efektyvumo didinimą.

- kad būtų stiprinama teisėtvarka ir įgyvendinamas teisingumas, vyktų veiksminga kova su korupcija.

- kad būtų užtikrinta darni regionų plėtra, kaimiškų vietovių infrastruktūros modernizavimas, kooperacijos plėtra, kaimo bendruomenių veiklos gerosios patirties sklaida ir rėmimas.

- kad būtų sudarytos sąlygos mokslo ir tyrimų plėtrai, studijų prieinamumui ir kokybei, intelektualinio potencialo stiprinimui, prioritetiniam investavimui švietimo, mokslo ir kultūros srityse.

- kad valstybė vykdytų subalansuotą užsienio politiką.