Akys yra organas, kur dvasia susitinka su kūnu. Kiekvienas tikriausiai yra girdėjęs posakį „Akys yra sielos veidrodis“. Jos išreiškia emocijas, nuotaiką, dažnai nusako sveikatos būklę. Akys rodo, kiek mumyse glūdi gyvybinės ir kuriamosios energijos. Žvilgsniu gyvybinę energiją ir mintį galima perduoti ir atimti. Kartais akys sugeba pasakyti daugiau nei žodžiai. Akimis galima mylėti, glostyti, liesti ir tikėti, akimis galima meluoti, įžeisti, apgauti, supykti, bijoti ir nekęsti. Akimis galima gyventi. Žmogaus žvilgsnis gali atnešti sėkmę ar nesėkmę, gali sužavėti, gali ir atstumti.
Gražios akys – tai, visu pirma, sveikos, žibančios ir neparaudusios akys. Vieno džiugiai žėrinčios akys rodo, kad jis sveikas ir darnus, kito apsiblaususios, ilgesingos - kad jis sirguliuoja arba depresuoja. Senovės kinų medikai pagal akių spalvą, žvilgsnį, rainelės ir baltymų būklę tiksliai diagnozuodavo fizinės ir dvasinės ligos eigą ir pobūdį, net galimą gyvenimo trukmę bei likimą. Jei sukoncentruosim žvilgsnį tiktai akyje, pamatysim žmogų tokį, kokio jo niekas niekada nemato. Akys gali būti ramios kaip ežeras rytmetį - toks žvilgsnis rodo kūno ir dvasios darną. Greitai lakstantis, nenustygstantis žvilgsnis rodo vidinės harmonijos trūkumą. Blankus, neišraiškus žvilgsnis gali reikšti užslėptą depresiją bei chronišką nuovargį.
Akys - mažiausiai senstantis, nevystantis organas. 80% informacijos mes gauname per akis. Mirksime vidutiniškai 10 tukstančiu kartu per dieną drekindami akies obuoli, išgyvendami emocijas, pvz., nerimą, stresą, džiaugsmą, instinktyviai prisimerkdami, keičiantis šviesos intensyvumui.
Dabartinis gyvenimo tempas ir aktyvi darbinė veikla reikalauja susikaupimo, kruopštumo, energijos, o ypač gero regėjimo. Geras regėjimas reikalingas ne tik sėkmingam verslui, bet ir vairuojant automobilį, skaitant, rašant, žiūrint televiziją ir pan. Regėjimo organas turi tarnauti žmogui visą jo gyvenimą.
Mūsų pasaulyje gyvena 50 mln. aklųjų ir kur kas daugiau silpnaregių. Apskaičiuota, kad per metus apanka 8-10 mln. žmonių, o per tą patį laiką miršta 6-8 mln. aklųjų. Akių ligos labai pavojingos, kadangi kai kurios progresuoja labai greitai. Neieškodamas medikų pagalbos, uždelsęs, pacientas gali amžiams likti prieblandoje ar net visiškoje tamsoje. Katarakta, glaukoma, diabetinė retinopatija - ligos, dažniausiai atimančios iš žmonių regėjimą
Viena iš ypač sparčiai progresuojančių akių ligų - trumparegystė. Ši liga pradėta vadinti amžiaus problema. Trumparegystė išplitusi visuose žemynuose, o kai kuriuose kraštuose įgauna grėsmingą epideminį pobūdį, paliesdama 70-80 proc. jauno darbingo amžiaus žmonių. Vaikų sergamumo struktūroje vyrauja kvėpavimo sistemos ligos, antroje vietoje akių ligos bei kaulų raumenų sistemos ligos ir trečioje vietoje traumos.
Vaizdo ir kompiuteriniai žaidimai žaibiškai užkariavo visą pasaulį. Neoficialiais statistikos duomenimis, dabar mūsų šalyje instaliuota daugiau kaip 300000 kompiuterių. Dėl visuotinės kompiuterizacijos, ne tik suaugusieji, bet ir vaikai turi rimtų regėjimo sutrikimų. Spaudos duomenimis, pas Klaipėdos PSPC dirbančius pediatrus yra prisiregistravę per 25 tūkst. klaipėdiečių vaikų, iš kurių gerokai per 5 tūkst. serga akių ligomis. 2006 metų tyrimai rodo, kad vaikai ir paaugliai žaidžia mažiausiai nuo 5 iki 10 valandų per savaitę, ir kartais šis skaičius būna gerokai didesnis. Tarp sistemingai dirbančiųjų kompiuteriais moksleivių, įvairių autorių duomenimis, 30 - 40 % yra sutrikusi regėjimo funkcija. Nedirbantiems kompiuteriu moksleiviams trumparegystės dažnis yra žymiai mažesnis - 20 - 25%.
Medikai kompiuterių poveikį sveikatai sieja ne tik su nemažomis regėjimo problemomis, bet ir kaulų ir raumenų pažeidimu, padidėjusiu nervingumu, kaklo ir ypač stuburo pažeidimais. Prie kompiuterio sėdint susikūprinus, atsiranda netaisyklinga laikysena. Jos nekoreguojant per laiką išsivysto įvairios stuburo patologijos. Tačiau didžiausia grėsmė yra ta, kad vaikai, nesitraukiantys nuo kompiuterio, po kurio laiko tampa neurotikais. Neurologinės ligos užuomazgoje vaikas pasidaro dirglus, užsidaro savy, blogai miega ir t.t. Dėl miego stokos jis neišsiilsi, todėl jaučia nuolatinį nuovargį. Dėl besikartojančių galvos skausmų vaikai vedami pas neurologą. Tokiais atvejais neretai reikalingos ne tik nervų ligų gydytojo paslaugos, bet ir psichologo ar net psichoterapeuto pagalba."
Už vaikų teisingą požiūrį į savo sveikatą, ypatingai į savo regėjimą atsakingi tėvai. Jie turi padaryti viską, kad išsaugoti gerą vaikų regėjimą. Kad akys būtų sveikos, jomis rūpintis reikia nuo mažų dienų.
Kaip stiprinti akis ir išvengti galimų regos sutrikimų? Labai paprasta: pirmiausia – tai teisingas darbo ir poilsio rėžimas, geras apšvietimas, tinkama mityba, įvairūs maisto papildai ir vitaminai, pagerinantys akies mitybą. Geriausia profilaktikos priemonė dirbant kompiuteriu yra specialūs akių nuovargio mažinimo pratimai, aktyvus poilsis ir sportas.
Be tinkamo gyvenimo režimo, taip pat kiekvienas žmogus turi mažiausiai vieną kartą metuose apsilankyti pas okulistą. Gerai matyti, nereiškia žinoti, kad nesergi.
Mylėkite save, rūpinkitės savimi ir būkite sveiki.
Gražios akys – tai, visu pirma, sveikos, žibančios ir neparaudusios akys. Vieno džiugiai žėrinčios akys rodo, kad jis sveikas ir darnus, kito apsiblaususios, ilgesingos - kad jis sirguliuoja arba depresuoja. Senovės kinų medikai pagal akių spalvą, žvilgsnį, rainelės ir baltymų būklę tiksliai diagnozuodavo fizinės ir dvasinės ligos eigą ir pobūdį, net galimą gyvenimo trukmę bei likimą. Jei sukoncentruosim žvilgsnį tiktai akyje, pamatysim žmogų tokį, kokio jo niekas niekada nemato. Akys gali būti ramios kaip ežeras rytmetį - toks žvilgsnis rodo kūno ir dvasios darną. Greitai lakstantis, nenustygstantis žvilgsnis rodo vidinės harmonijos trūkumą. Blankus, neišraiškus žvilgsnis gali reikšti užslėptą depresiją bei chronišką nuovargį.
Akys - mažiausiai senstantis, nevystantis organas. 80% informacijos mes gauname per akis. Mirksime vidutiniškai 10 tukstančiu kartu per dieną drekindami akies obuoli, išgyvendami emocijas, pvz., nerimą, stresą, džiaugsmą, instinktyviai prisimerkdami, keičiantis šviesos intensyvumui.
Dabartinis gyvenimo tempas ir aktyvi darbinė veikla reikalauja susikaupimo, kruopštumo, energijos, o ypač gero regėjimo. Geras regėjimas reikalingas ne tik sėkmingam verslui, bet ir vairuojant automobilį, skaitant, rašant, žiūrint televiziją ir pan. Regėjimo organas turi tarnauti žmogui visą jo gyvenimą.
Mūsų pasaulyje gyvena 50 mln. aklųjų ir kur kas daugiau silpnaregių. Apskaičiuota, kad per metus apanka 8-10 mln. žmonių, o per tą patį laiką miršta 6-8 mln. aklųjų. Akių ligos labai pavojingos, kadangi kai kurios progresuoja labai greitai. Neieškodamas medikų pagalbos, uždelsęs, pacientas gali amžiams likti prieblandoje ar net visiškoje tamsoje. Katarakta, glaukoma, diabetinė retinopatija - ligos, dažniausiai atimančios iš žmonių regėjimą
Viena iš ypač sparčiai progresuojančių akių ligų - trumparegystė. Ši liga pradėta vadinti amžiaus problema. Trumparegystė išplitusi visuose žemynuose, o kai kuriuose kraštuose įgauna grėsmingą epideminį pobūdį, paliesdama 70-80 proc. jauno darbingo amžiaus žmonių. Vaikų sergamumo struktūroje vyrauja kvėpavimo sistemos ligos, antroje vietoje akių ligos bei kaulų raumenų sistemos ligos ir trečioje vietoje traumos.
Vaizdo ir kompiuteriniai žaidimai žaibiškai užkariavo visą pasaulį. Neoficialiais statistikos duomenimis, dabar mūsų šalyje instaliuota daugiau kaip 300000 kompiuterių. Dėl visuotinės kompiuterizacijos, ne tik suaugusieji, bet ir vaikai turi rimtų regėjimo sutrikimų. Spaudos duomenimis, pas Klaipėdos PSPC dirbančius pediatrus yra prisiregistravę per 25 tūkst. klaipėdiečių vaikų, iš kurių gerokai per 5 tūkst. serga akių ligomis. 2006 metų tyrimai rodo, kad vaikai ir paaugliai žaidžia mažiausiai nuo 5 iki 10 valandų per savaitę, ir kartais šis skaičius būna gerokai didesnis. Tarp sistemingai dirbančiųjų kompiuteriais moksleivių, įvairių autorių duomenimis, 30 - 40 % yra sutrikusi regėjimo funkcija. Nedirbantiems kompiuteriu moksleiviams trumparegystės dažnis yra žymiai mažesnis - 20 - 25%.
Medikai kompiuterių poveikį sveikatai sieja ne tik su nemažomis regėjimo problemomis, bet ir kaulų ir raumenų pažeidimu, padidėjusiu nervingumu, kaklo ir ypač stuburo pažeidimais. Prie kompiuterio sėdint susikūprinus, atsiranda netaisyklinga laikysena. Jos nekoreguojant per laiką išsivysto įvairios stuburo patologijos. Tačiau didžiausia grėsmė yra ta, kad vaikai, nesitraukiantys nuo kompiuterio, po kurio laiko tampa neurotikais. Neurologinės ligos užuomazgoje vaikas pasidaro dirglus, užsidaro savy, blogai miega ir t.t. Dėl miego stokos jis neišsiilsi, todėl jaučia nuolatinį nuovargį. Dėl besikartojančių galvos skausmų vaikai vedami pas neurologą. Tokiais atvejais neretai reikalingos ne tik nervų ligų gydytojo paslaugos, bet ir psichologo ar net psichoterapeuto pagalba."
Už vaikų teisingą požiūrį į savo sveikatą, ypatingai į savo regėjimą atsakingi tėvai. Jie turi padaryti viską, kad išsaugoti gerą vaikų regėjimą. Kad akys būtų sveikos, jomis rūpintis reikia nuo mažų dienų.
Kaip stiprinti akis ir išvengti galimų regos sutrikimų? Labai paprasta: pirmiausia – tai teisingas darbo ir poilsio rėžimas, geras apšvietimas, tinkama mityba, įvairūs maisto papildai ir vitaminai, pagerinantys akies mitybą. Geriausia profilaktikos priemonė dirbant kompiuteriu yra specialūs akių nuovargio mažinimo pratimai, aktyvus poilsis ir sportas.
Be tinkamo gyvenimo režimo, taip pat kiekvienas žmogus turi mažiausiai vieną kartą metuose apsilankyti pas okulistą. Gerai matyti, nereiškia žinoti, kad nesergi.
Mylėkite save, rūpinkitės savimi ir būkite sveiki.
Parengė gyd. Regina Ševelkaitienė
Atom Feed (xml)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą