Dovanoti
Gatve žingsniavo mama su sūneliu. Vaikas rankoje nešėsi pyragaitį.
Priešais save išvydo elgetaujančią moterį, tiesiančią ranką į praeivius. Šalia jos susirietęs sėdėjo juodbruvas purvinas berniūkštis, apsimuturiavęs riebaluotais, plačiais drabužiais. Vaikas, nepaleisdamas mamos rankos, sustojo ir įsmeigė suglumusį žvilgsnį į vargingąjį bendraamžį. Po to žvilgtelėjo į savo pyragaitį ir į mamą, tarsi prašydamas leidimo. Mama pritariamai linktelėjo galva. Vaikas ištiesė rankelę į čigoniuką ir padovanojo jam pyragaitį. Po to nuėjo tolyn, šokčiodamas šalia mamos.
Praeivis, matęs šią sceną, paklausė mamos:
- Dabar jam nupirksite kitą pyragaitį, tikriausiai didesnį?
- Ne, - atsakė mama.
- Ne? Kodėl?
- Nes kas dovanoja, atsižada.
Javo grūdas pasislėpė klėtyje.
Jis nenorėjo būti pasėtas.

Praeivis, matęs šią sceną, paklausė mamos:
- Dabar jam nupirksite kitą pyragaitį, tikriausiai didesnį?
- Ne, - atsakė mama.
- Ne? Kodėl?
- Nes kas dovanoja, atsižada.
Javo grūdas pasislėpė klėtyje.
Jis nenorėjo būti pasėtas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą