Reginos Ševelkaitienės biografija

Šeima/asmeninis gyvenimas
Gimimo data: 1961 09 25
Gimimo vieta: Radviliškis
Tautybė: lietuvė
Tėvai: Vytautas Jasaitis (1929) Elena Buinauskaitė-Jasaitienė (1931-2007)
Šeimyninė padėtis: Vyras Viktoras Ševelkaitis (1961), AB “Klaipėdos nafta”, vadybininkas; Sūnus Dominykas Ševelkaitis (1989), Vilniaus Gedimino technikos Universitetas, studentas Dukros: Karolina Ševelkaitytė (1991), Klaipėdos “Vėtrungės” gimnazijos gimnazistė; Ida Ševelkaitytė (1992), Klaipėdos E. Balsio menų gimnazijos moksleivė; Viktorija Ševelkaitytė (1993), Klaipėdos E. Balsio menų gimnazijos moksleivė; Liudovika Ševelkaitytė (1998), Klaipėdos E. Balsio menų gimnazijos moksleivė.
Pomėgiai: knygos, muzika, kelionės
Įgūdžiai: Kalbos – lietuvių, rusų, anglų Darbas kompiuteriu – sertifikuotas Microsoft vartotojas; Vairavimas – B kategorija.
Kita: 2008m. LTV projekte išrinkta „Mamų Mama“.
Mokslai
(1979) Radviliškio V.Valsiūnienės vidurinė mokykla;
(1980-1986) Vilniaus Universitetas, medicinos fakultetas, pediatro specialybė;
(1993) Klaipėdos m.ligoninės akių ligų skyrius, Vilniaus Universiteto Medicinos fakulteto gydytojų tobulinimosi skyrius, gydytojo oftalmologo specialybė;
(1999) Klaipėdos Universiteto Kvalifikacijos kėlimo institutas, socialinio darbo vadovo kvalifikacija;
(2003-2005) KTU Socialinių mokslų fakultetas, socialinio darbo viešojo administravimo magistrantūra.
Darbas
(1986-1992) Klaipėdos m. vaikų ligoninės priėmimo skyrius gydytoja pediatrė;
(nuo1993) Klaipėdos m.vaikų ligoninės konsultacinis skyrius, gydytoja oftalmologė;
(1994-2004) Klaipėdos m. Daugiavaikių šeimų gyvenamųjų namų statybos bendrijos “Atžalynas” pirmininkė
(1999-2003) farmacijos kompanijos Ratiopharm atstovė Vakarų Lietuvoje;
(nuo 2002) VšĮ Informacijos ir paramos gausiai šeimai centro direktorė;
( 2004-2007) ES EQUAL programos projekto “MĮM” („Moterų įdarbinimo modelis“) koordinatorė;
(nuo 2005) UAB „Beržūna“ optikos parduotuvėje „Vizija“, gydytoja oftolmologė.
Visuomeninė veikla:
VŠĮ Informacijos ir paramos gausiai šeimai centras – steigėja (nuo 1997m.);
VŠĮ „Nuo Pradžios“ (Home Start Lietuvoje) - įgaliota steigėja (nuo 2005m.);
Europos daugiavaikių šeimų organizacijų konfederacija (ELFAC) - steigėja (nuo 2004m.);
Europos socialinės atskirties mažinimo platforma (ESIP) - Tarybos narė (nuo 2006m.).

Kur dvasia susitinka su kūnu

Akys yra organas, kur dvasia susitinka su kūnu. Kiekvienas tikriausiai yra girdėjęs posakį „Akys yra sielos veidrodis“. Jos išreiškia emocijas, nuotaiką, dažnai nusako sveikatos būklę. Akys rodo, kiek mumyse glūdi gyvybinės ir kuriamosios energijos. Žvilgsniu gyvybinę energiją ir mintį galima perduoti ir atimti. Kartais akys sugeba pasakyti daugiau nei žodžiai. Akimis galima mylėti, glostyti, liesti ir tikėti, akimis galima meluoti, įžeisti, apgauti, supykti, bijoti ir nekęsti. Akimis galima gyventi. Žmogaus žvilgsnis gali atnešti sėkmę ar nesėkmę, gali sužavėti, gali ir atstumti.
Gražios akys – tai, visu pirma, sveikos, žibančios ir neparaudusios akys. Vieno džiugiai žėrinčios akys rodo, kad jis sveikas ir darnus, kito apsiblaususios, ilgesingos - kad jis sirguliuoja arba depresuoja. Senovės kinų medikai pagal akių spalvą, žvilgsnį, rainelės ir baltymų būklę tiksliai diagnozuodavo fizinės ir dvasinės ligos eigą ir pobūdį, net galimą gyvenimo trukmę bei likimą. Jei sukoncentruosim žvilgsnį tiktai akyje, pamatysim žmogų tokį, kokio jo niekas niekada nemato. Akys gali būti ramios kaip ežeras rytmetį - toks žvilgsnis rodo kūno ir dvasios darną. Greitai lakstantis, nenustygstantis žvilgsnis rodo vidinės harmonijos trūkumą. Blankus, neišraiškus žvilgsnis gali reikšti užslėptą depresiją bei chronišką nuovargį.
Akys - mažiausiai senstantis, nevystantis organas. 80% informacijos mes gauname per akis. Mirksime vidutiniškai 10 tukstančiu kartu per dieną drekindami akies obuoli, išgyvendami emocijas, pvz., nerimą, stresą, džiaugsmą, instinktyviai prisimerkdami, keičiantis šviesos intensyvumui.
Dabartinis gyvenimo tempas ir aktyvi darbinė veikla reikalauja susikaupimo, kruopštumo, energijos, o ypač gero regėjimo. Geras regėjimas reikalingas ne tik sėkmingam verslui, bet ir vairuojant automobilį, skaitant, rašant, žiūrint televiziją ir pan. Regėjimo organas turi tarnauti žmogui visą jo gyvenimą.
Mūsų pasaulyje gyvena 50 mln. aklųjų ir kur kas daugiau silpnaregių. Apskaičiuota, kad per metus apanka 8-10 mln. žmonių, o per tą patį laiką miršta 6-8 mln. aklųjų. Akių ligos labai pavojingos, kadangi kai kurios progresuoja labai greitai. Neieškodamas medikų pagalbos, uždelsęs, pacientas gali amžiams likti prieblandoje ar net visiškoje tamsoje. Katarakta, glaukoma, diabetinė retinopatija - ligos, dažniausiai atimančios iš žmonių regėjimą
Viena iš ypač sparčiai progresuojančių akių ligų - trumparegystė. Ši liga pradėta vadinti amžiaus problema. Trumparegystė išplitusi visuose žemynuose, o kai kuriuose kraštuose įgauna grėsmingą epideminį pobūdį, paliesdama 70-80 proc. jauno darbingo amžiaus žmonių. Vaikų sergamumo struktūroje vyrauja kvėpavimo sistemos ligos, antroje vietoje akių ligos bei kaulų raumenų sistemos ligos ir trečioje vietoje traumos.
Vaizdo ir kompiuteriniai žaidimai žaibiškai užkariavo visą pasaulį. Neoficialiais statistikos duomenimis, dabar mūsų šalyje instaliuota daugiau kaip 300000 kompiuterių. Dėl visuotinės kompiuterizacijos, ne tik suaugusieji, bet ir vaikai turi rimtų regėjimo sutrikimų. Spaudos duomenimis, pas Klaipėdos PSPC dirbančius pediatrus yra prisiregistravę per 25 tūkst. klaipėdiečių vaikų, iš kurių gerokai per 5 tūkst. serga akių ligomis. 2006 metų tyrimai rodo, kad vaikai ir paaugliai žaidžia mažiausiai nuo 5 iki 10 valandų per savaitę, ir kartais šis skaičius būna gerokai didesnis. Tarp sistemingai dirbančiųjų kompiuteriais moksleivių, įvairių autorių duomenimis, 30 - 40 % yra sutrikusi regėjimo funkcija. Nedirbantiems kompiuteriu moksleiviams trumparegystės dažnis yra žymiai mažesnis - 20 - 25%.
Medikai kompiuterių poveikį sveikatai sieja ne tik su nemažomis regėjimo problemomis, bet ir kaulų ir raumenų pažeidimu, padidėjusiu nervingumu, kaklo ir ypač stuburo pažeidimais. Prie kompiuterio sėdint susikūprinus, atsiranda netaisyklinga laikysena. Jos nekoreguojant per laiką išsivysto įvairios stuburo patologijos. Tačiau didžiausia grėsmė yra ta, kad vaikai, nesitraukiantys nuo kompiuterio, po kurio laiko tampa neurotikais. Neurologinės ligos užuomazgoje vaikas pasidaro dirglus, užsidaro savy, blogai miega ir t.t. Dėl miego stokos jis neišsiilsi, todėl jaučia nuolatinį nuovargį. Dėl besikartojančių galvos skausmų vaikai vedami pas neurologą. Tokiais atvejais neretai reikalingos ne tik nervų ligų gydytojo paslaugos, bet ir psichologo ar net psichoterapeuto pagalba."
Už vaikų teisingą požiūrį į savo sveikatą, ypatingai į savo regėjimą atsakingi tėvai. Jie turi padaryti viską, kad išsaugoti gerą vaikų regėjimą. Kad akys būtų sveikos, jomis rūpintis reikia nuo mažų dienų.
Kaip stiprinti akis ir išvengti galimų regos sutrikimų? Labai paprasta: pirmiausia – tai teisingas darbo ir poilsio rėžimas, geras apšvietimas, tinkama mityba, įvairūs maisto papildai ir vitaminai, pagerinantys akies mitybą. Geriausia profilaktikos priemonė dirbant kompiuteriu yra specialūs akių nuovargio mažinimo pratimai, aktyvus poilsis ir sportas.
Be tinkamo gyvenimo režimo, taip pat kiekvienas žmogus turi mažiausiai vieną kartą metuose apsilankyti pas okulistą. Gerai matyti, nereiškia žinoti, kad nesergi.
Mylėkite save, rūpinkitės savimi ir būkite sveiki.

Parengė gyd. Regina Ševelkaitienė

Kur dvasia susitinka su kūnu

Tik viena uoga

Iš Bruno Ferrero
knygos "Svirplio giesmė"

Nedidukas tvenkinys ramiai snūduriavo kaitriame vasaros karštyje. Tingiai tupėdamas ant vandens lelijos lapo, varliūkštis stebėjo ilgakojį vabzdį, nerūpestingai čiuožiantį vandens paviršiumi. Čiužikas greitai artėjo, tad varliūkštis rengėsi jį praryti vienu ypu, be didelių pastangų. Netoliese kitas mažutis vandens vabzdys, lašalas, nenuleido akių nuo grakščios lašalės: neturėjo drąsos prisipažinti jai meilėje, tad vien iš tolo apžiūrinėjo gražuolę geismingu žvilgsniu.
Ant kranto, tik už kelių milimetrų nuo vandens, mažutėlė, vos įžiūrima gėlė merdėjo iš troškulio. Ji niekaip nepajėgė pasiekti vandens, nors šis buvo taip arti. Gėlės šaknys jau nebeturėjo jėgų ilgiau kovoti.
Tuo pat metu vandenyje skendo muselė.
Ji per išsiblaškymą įkrito į tvenkinį. Permerkti sparnai vis labiau niro į vandenį, ir muselė niekaip neįstengė pakilti į orą. Vargšelė vos gaudė kvapą.
Virš tvenkinio plačiai driekėsi laukinės slyvos šakos. Ant pačios ilgiausios, siekusios tvenkinio vidurį, kabojo prisirpusi, tamsi, sultinga uoga. Staiga ji bumbtelėjo į vandenį.
Pasigirdo duslus „pliumt“, kurio per vabzdžių dūzgimą beveik niekas neišgirdo.
Tačiau aplink nukritusią uogą – ramiame, stovinčiame vandenyje – ėmė sklisti ratilai. Pirmas, antras, trečias, ketvirtas... Tarsi besiskleidžianti gėlė.
Kilusi bangelė pagavo ilgakojį vabzdį ir nusviedė jį tolyn nuo prasižiojusio varliūkščio.
Lašalą banga stumtelėjo prie lašalės. Šis, netyčia į ją atsitrenkęs, mandagiai atsiprašė, ir nuo tada jie vienas kitą įsimylėjo.
Pirmas vandens ratilas nuvilnijo iki pat kranto. Tamsaus vandens banga užliejo ir atgaivino mirštančią gėlę.
Antrasis vandens ratilas pakėlė skęstančią muselę ir nusviedė ją ant pakrantėje augusios žolės stiebelio, kur jos sparnai galėjo išdžiūti.
Kiek daug gyvenimų pasikeitė dėl vos pastebimų vandens ratilų.

Kartu mes galime sukurti saugią gerovę visiems.

LVLS iš šimtametės istorijos ir dabarties į rytdieną eina kaip darni, tolerantiška, kompetentinga, artima žmonėms ir juos gerbianti politinė jėga, kurios stiprybė - racionalus ir kartu krikščioniškai jautrus požiūris į žmogų ir jo problemas.

LVLS nuosekliai vadovaujasi demokratijos, socialinio teisingumoir socialiai orientuotos rinkos ekonomikos principais.
Mano prioritetai - aktyvus socialinis dialogas priimant svarbius valstybei ir visuomenei sprendimus, rūpinimasis žmonėmis ir socialiai atsakingos reformos.
Dirbdama Seime dėsiu realias pastangas:

- demokratijos vystymui ir pilietiškumo ir tautiškumo ugdymui,

- socialinių problemų prevencijos stiprinimui,

- skurdo ir socialinės atskirties mažinimui,

- šeimos stiprinimui, atsakingos motinystės ir tėvystės skatinimui,

- žmonių sveikatos priežiūros kokybei ir paslaugų prieinamumui užtikrinti, ypatingą dėmesį skiriant vaikų sveikatos priežiūrai,

- kuo palankesnių sąlygų verslo Lietuvoje kūrimui, ypatingą dėmesį skiriant smulkiam ir vidutiniam verslui, verslumo skatinimui, darbo santykių lankstumo ir efektyvumo užtikrinimui bei biurokratinių suvaržymų mažinimui.

- didinant ES paramos suprantamumą ir prieinamumą verslui ir žmonėms.

- sprendžiant aplinkos taršos mažinimo klausimus, skatinant atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą ir energijos vartojimo efektyvumo didinimą.

- kad būtų stiprinama teisėtvarka ir įgyvendinamas teisingumas, vyktų veiksminga kova su korupcija.

- kad būtų užtikrinta darni regionų plėtra, kaimiškų vietovių infrastruktūros modernizavimas, kooperacijos plėtra, kaimo bendruomenių veiklos gerosios patirties sklaida ir rėmimas.

- kad būtų sudarytos sąlygos mokslo ir tyrimų plėtrai, studijų prieinamumui ir kokybei, intelektualinio potencialo stiprinimui, prioritetiniam investavimui švietimo, mokslo ir kultūros srityse.

- kad valstybė vykdytų subalansuotą užsienio politiką.

Pratimai akims

Rega – pagrindinis informacijos kanalas. Jos dėka beveik 80 procentų informacijos iš aplinkos. Kiekvienam iš mūsų akių reikės visą gyvenimą. Žmogų dažnai lydi nepalankios aplinkos sąlygos, nesubalansuota mityba, netinkamas gyvenimo būdas. Neigiami pojūčiai, įtampa, stresai, sunkiųjų metalų, kintamo magnetinio lauko ir radiacijos poveikis. Akys dažnai pavargsta daug skaitant ar rašant, ilgai dirbant kompiuteriu. Pastebėta, kad šiuolaikinėms technologijoms įsiveržus į žmogaus kasdienybę, vaikų regėjimas pablogėjo pusantro karto. Ką būtina žinoti tėvams, norintiems, kad jų vaikas į šį skaičių nepatektų?

Profilaktinės apžiūros labai svarbios siekiant anksti diagnozuoti pirmuosius regėjimo aštrumo pakitimus. Interneto svetainėje http://akis.lass.lt/. Yra savarankiško regėjimo pasitikrinimo testas. Šis testas ypač naudingas tiems, kas naudojasi internetu, kompiuteriu ir intensyviai eikvoja savo regėjimą. Profilaktinės okulisto apžiūros rekomenduojamos kartą per metus.

Turėtumėte džiaugtis naujomis galimybėmis ir technologijomis, tačiau netinkamai įrengtose kompiuterinėse vietose 28 proc. moksleivių pakenkiamos akys, 40 proc. – pažeidžiamos plaštakos, 13 proc. – stuburas. Tie, kurie dažnai ir ilgai dirba su kompiuteriu, skundžiasi sumažėjusiu regos aštrumu, sulėtėjusiu fokusavimu nuo artimų daiktų į tolimus ir atvirkščiai, daiktų dvejinimusi, greitu akių nuovargiu skaitant. Gali būti akių perštėjimas, niežėjimas, sunkumo, užtemimo jausmas akyse, plaukiojančios „muselės“ akyse, smėlio jausmas po vokais, skausmai akiduobių ir kaktos srityse, akių obuolių paraudimas, silpnumas, galvos svaigimas. Kad vaikų regėjimas išliktų normalus, reikia sudaryti jų darbui tinkamas sąlygas ir nuo mažens skiepyti įgūdžius pačiam vaikui laikytis higieninių reikalavimų.

REGOS PROBLEMŲ PROFILAKTIKA

1. Vyresniems nei 10 metų amžiaus vaikams kompiuteriu galima naudotis 1,5 – 2 val. per dieną. Jei vaikas dirba kompiuteriu, televizorių leidžiama žiūrėti ne anksčiau kaip po 1 – 2 val.

Dirbant kompiuteriu atstumas iki monitoriaus turi būti ne mažesnis kaip 50 cm, monitorius turi būti pastatytas taip, kad vaiko žvilgsnis būtų nukreiptas šiek tiek žemyn. Žvilgsnio kryptimi už ekrano neturi būti šviesių langų ar sienos paviršių.

2. Rekomenduojama televizoriaus žiūrėjimo trukmė:

Amžius	Rekomenduojama trukmė per dieną
Iki 2 metų	Nerekomenduojama
2 – 3 metai	Iki 30 minučių
3 – 5 metai	Ne ilgiau nei 40 – 50 minučių
5 – 7 metai	Ne ilgiau nei 1,5 valandos
7 – 13 metų	Ne ilgiau nei 2 valandos (su pertraukomis)

3. Geriausios profilaktikos priemonės dirbant kompiuteriu yra specialūs akių nuovargio mažinimo pratimai, aktyvus poilsis, sportas.

4. Akis reikia saugoti nuo sužeidimo ir užteršimo. Jei akys pavargo, išdžiūvo, paraudo, pradėjo perštėti, galima įlašinti dirbtinių ašarų. Jos atnaujina natūralią akių drėgmę.

5. Rekomenduojama griežtai laikytis dienos režimo (mityba, fizinė kultūra, grūdinimo procedūros ir kt.). Regėjimui būtinas karotinas, kurio gausu morkose, špinatuose, dilgėlėse, mėlynėse.

6. Negalima skaityti valgant, važinėjant ar gulint lovoje.

7. Negalima žaisti žaidimų mobiliuoju telefonu.

8. Ikimokyklinukams bei jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikams reikia pirkti „teisingas“ knygeles: popierius turi būti baltas, geros kokybės; raidės ne mažesnės kaip 4 mm dydžio; tarp eilučių turi būti dideli tarpai, paraštės plačios; 50 – 70 proc. puslapio ploto turi užimti piešinukas. Fonas turi būti neryškus. Blogai, jei raidės baltos juodame ar spalvotame fone.

PRATIMAI AKIMS

Kasdieniai pratimai akims

Pratimus reikia daryti valandą prieš miegą. Po mankštos ant vokų 10 min. užsidėkite šiltus ramunėlių kompresus arba stipriai vienas į kitą patrinkite delnus, kad įkaistų ir juos 30 sekundžių priglauskite prie užmerktų vokų, įsivaizduodami, kaip iš delnų į akių obuolius srūva švelni, gydanti šiluma. Atitraukę delnus – pamirksėkite.

- Minutę sukiokite akių obuolius aukštyn ir žemyn. Pusei minutės užsimerkite. Pratimą kartokite tris kartus.

- Pasižiūrėkite įstrižai į viršų, paskui į apačią: iš pradžių į dešinįjį viršutinį kampą, paskui į kairįjį apatinį. Pakartoję tris kartus, minutei užsimerkite. Pakeiskite žvilgsnio kryptį: iš pradžių į kairįjį viršutinį kampą, paskui į dešinįjį apatinį. Pakartoję tris kartus, minutei užsimerkite.

- Laikydami pirštą 30 cm atstumu nuo akių žiūrėkite į jo galiuką, paskui į kokį nors daiktą tolumoje. Kartokite penkis kartus, minutei pabūkite užsimerkę.

- Pasižiūrėkite į nosies galiuką, paskui į tolimesnį daiktą. Kartokite penkis kartus, tada minutei užsimerkite.

- Nemirksėdami kuo ilgiau bandykite apžiūrinėti kokį nors daiktą.

- Stipriai užsimerkite, paskui keltą kartų greitai sumirksėkite.

PRATIMAI, MAŽINANTYS AKIŲ NUOVARGĮ

- Vos pajutus akių nuovargį ar įtampą, kelias rieškutes šalto vandens šliūkštelkite į akis, ir jos atsigaus.

- Maudynės šaltame vandenyje ir kasrytinis apsipylimas šaltu vandeni, anot jogų stabdo trumparegystės progresavimą ir normalizuoja akies nervų funkcijas.

- Pabūkite 3 – 5 sekundes stipriai užsimerjei lakę, po to 3 – 5 sekundes atsimerkę. Pratimą kartokite 6 – 8 kartus, tai atpalaiduoja akių raumenis ir gerina kraujotaką.

- Greitai stipriai mirksėkite 1 – 2 minutes. Šis pratimas gerina akių kraujotaką, atgaivina akis, žvilgsnis tampa gyvesnis.

- Išplėskite akis kiek galima plačiau ir keletą sekundžių nemirksėdami žvelkite priešais save. Po to kuo stipriau užsimerkite. Pakartokite ciklą keliskart. Tai gydo akių ašarojimą bei paraudimą, valo ašarų liaukas ir neleidžia susidaryti traiškanoms. Pamažu akys tampa didesnės, spindinčios.

- Žiūrėkite 2 – 3 sekundes į tolį, po to 3 – 5 sekundes į 30 cm atstumu esantį daik1. Pratimą kartokite 10 kartų.

SPECIALŪS AKIŲ PRATIMAI

ŽALINGAM KOMPIUTERIO POVEIKIUI MAŽINTI

Pratimai atliekami sėdint, galvą laikant tiesiai. Kiekvienas pratimas kartojimas 4 – 5 kartus.

1. Galvą laikykite tiesiai, neįtempdami akių raumenų pamirksėkite.

2. Plačiai atmerkite akis ir nukreipkite žvilgsnį į tolį.

3. Neįtemdami akių raumenų užsimerkite. Po to plačiai atsimerkite ir nukreipkite žvilgsnį į tolį.

4. Nepasukdami galvos nukreipkite žvilgsnį į dešinę. Po nukreipkite į kairę.

5. Nepasukdami galvos nukreipkite žvilgsnį į viršų, po to tiesiai. Analogiškai į apačią ir tiesiai, į dešinę ir tiesiai, į kairę ir tiesiai.

6. Nepasukdami galvos lėtai atlikite akimis sukamuosius judesius: į viršų – į dešinę – į apačią – į kairę, ir pakartokite į priešingą pusę. Po to nukreipkite žvilgsnį į tolį arba užsimerkite. Tai šokėjų pratimas, stiprinantis akių ir akių vokų raumenis, naikinantis raukšles po akimis ir teikiantis žvilgsniui judrumo. Akys taps itin išraiškingos.

7. Užmerkite dešinę akį ir plačiai atmerkite kairę. Ir priešingai.

8. Iškelkite rodomąjį pirštą tiesiai prieš nosį ir nukreipkite žvilgsnį į jį. Po to nukreipkite žvilgsnį į tolį.

9. Nukreipkite žvilgsnį į nosies galiuką. Po to nukreipkite žvilgsnį į tolį. Pakartokite keliskart. Užsimerkite ir pailsinkite akis. Šis pratimas padeda koncentruoti žvilgsnį, palengvina trumparegystę ir toliaregystę, tobulina akių vokų formą.

10. Suraukite kaktą, žiūrėkite piktai. Po to užsimerkite akis ir atsipalaiduokite.

PRATIMAI SKIRTI PEČIŲ JUOSTOS IR RANKŲ NUOVARGIUI MAŽINTI

Dirbant prie kompiuterio, ištempia kaklo ir pečių raumenys, todėl rekomenduojama atlikti keletą paprastų pratimų. Pratimai atliekami 5 -10 kartų, tris kartus per dieną:

· Laisvai atsipalaidavę mosuokite rankomis į vidų (apkabinkite save per krūtinę) ir išorę (laisvai pakelkite rankas į viršų).

· Rankos sulenktos per alkūnes, delnas prieš delną. Pasukite plaštakas per riešus nykščiai į priekį, po to spauskite juos mažaisiais pirštais į priekį. Papurtykite plaštakas.

· Pečius pakelkite, po to nuleiskite. Kartokite 6 – 8 kartus. Atpalaiduokite pečių juostos raumenis. Tempas lėtas.

· Dešinę ranką tieskite į priekį, kairę – į viršų. Keiskite rankų padėtį. Pratimą baikite, nuleiskite rankas ir pakratykite plaštakas. Tempas vidutinis.

· Alkūnėmis atsiremkite į stalą. Plaštakomis apkabinkite kaklą. Plaštakomis spauskite galvą žemyn, kol smakras pasieks krūtinę. Atsipalaiduokite ir šioje pozicijoje išbūkite 20 – 30 sekundžių.

· Plaštakas atpalaiduokite. Dešiniąja plaštaka sukite galvą į kairę, kol smakras pasieks kairiąją plaštaką. Pabūkite 20 – 30 sek. Pratimą pakartokite į kitą pusę.

PRATIMAI, GERINANTYS GALVOS SMEGENŲ KRAUJOTAKĄ:

· Pakelkite rankas už galvos. Alkūnes plačiai išskėskite į šalis, galvą palenkite į priekį. Kartokite pratimą 4 – 6 kartus. Tempas lėtas.

· Lėtai ir atsargiai atloškite galvą. Po to lėtai ir atsargiai galvą lenkite į priekį, pečių nekelkite. Kartokite 4 – 6 kartus. Tempas lėtas.

· Palenkite galvą į dešinę pusę, sugrįžkite į pradinę padėtį. Palenkite galvą į kairę pusę, vėl sugrįžkite į pradinę padėtį. Kartokite 4 – 6 kartus. Tempas vidutinis.

· Palenkite galvą į dešinę, sugrįžkite į pradinę padėtį. Pasukite galvą į dešinę, vėl į pradinę padėtį. Tą patį atlikite į kairę pusę. Kartokite 4 – 6 kartus. Tempas lėtas.

· Rankas išskėskite į šalis delnais į priekį, pirštus praskėskite. Stipriai apkabinkite save rankomis per pečius ir laikykite kiek galima ilgiau. Kartokite 4 – 6 kartus. Tempas greitas.

· Rankos ant juosmens. Pasukite galvą į dešinę, sugrįžkite į pradinę padėtį. Po to galvą pasukite į kairę, vėl į pradinę padėtį. Kartokite 6 – 8 kartus. Tempas lėtas.

· Rankos ant juosmens. Kairę ranką mostu uždėkite ant dešinio peties, galvą pasukite į kairę. Sugrįžkite į pradinę padėtį. Tą patį darykite dešine ranka. Kartokite 4 – 6 kartus. Tempas lėtas.

Paruošta pagal literatūrą.

Ruošė; gyd. D.Mikutienė, gyd. R.Ševelkaitienė

Dovanoti yra gera

Dovanoti

Gatve žingsniavo mama su sūneliu. Vaikas rankoje nešėsi pyragaitį. Priešais save išvydo elgetaujančią moterį, tiesiančią ranką į praeivius. Šalia jos susirietęs sėdėjo juodbruvas purvinas berniūkštis, apsimuturiavęs riebaluotais, plačiais drabužiais. Vaikas, nepaleisdamas mamos rankos, sustojo ir įsmeigė suglumusį žvilgsnį į vargingąjį bendraamžį. Po to žvilgtelėjo į savo pyragaitį ir į mamą, tarsi prašydamas leidimo. Mama pritariamai linktelėjo galva. Vaikas ištiesė rankelę į čigoniuką ir padovanojo jam pyragaitį. Po to nuėjo tolyn, šokčiodamas šalia mamos.
Praeivis, matęs šią sceną, paklausė mamos:
- Dabar jam nupirksite kitą pyragaitį, tikriausiai didesnį?
- Ne, - atsakė mama.
- Ne? Kodėl?
- Nes kas dovanoja, atsižada.

Javo grūdas pasislėpė klėtyje.
Jis nenorėjo būti pasėtas.

Kiekviena problema mums suteikia galimybę žengti žingsnį į priekį

Asilo strategija
Senyvas žmogus turėjo seną asilą. Vieną dieną asilas įkrito į nusekusį, bet gilų šulinį. Vargšas gyvulys bliovė visa gerkle, o šeimininkas svarstė kaip jį iš ten ištraukti.
Galiausiai nusprendė, kad asilas jau visiškai nukaršęs, o išdžiūvusį šulinį jau seniai laikas užpilti žemėmis.
Ryžosi senąjį asilą ten palaidoti. Sukvietė kaimynus į pagalbą; visi čiupo po kastuvą ir ėmė berti žemę į šulinį. Asilas užbliovė kiek tik jėgos leido.
Netrukus didžiulei visų nuostabai bliovimas šulinyje nutilo.
Šeimininkas pažvelgė žemyn, manydamas, jog gyvulys nugaišo, tačiau išvydo neįtikėtiną reginį: kaskart, kai į šulinį būdavo įmetama lopeta žemių, asilas jas mindė kanopomis. Šeimininkas su kaimynais toliau bėrė žemę į šulinį, o asilas ją trypė, suformuodamas vis aukštesnį kalnelį, kol sugebėjo iššokti lauk.

Gyvenimas niekada nesiliaus mėtęs mums ant sprando lopetų žemių ar kokoso riešutų, tačiau sugebėsime išsiveržti iš šulinio, jei pasiraitosime rankoves. Kiekviena problema mums suteikia galimybę žengti žingsnį į priekį, kiekviena problema turi išeitį, jei tik nenuleidžiame galvos...

Bruno Ferrero „Mes turime sparnus“